And now, the end is near; My friend, I'll say it clear, I've lived a life that's full. Yes, there were times, I'm sure you knew I've loved, I've laughed and cried. To think I did all that; For what is a man, what has he got? The record shows I took the blows -
Yes, it was my way. |
Pabaiga jau arti, Scenos
uždanga leidžiasi jau. Žodžiai šie
bus tikri, Tą gerai,
mielas drauge, žinau.
Aš pilnai
gyvenau. Jutau plentų
magišką galią; Bet kur kas
man svarbiau, Radau savo
kelią.
Be jokių
išimčių Dariau, ką
turėjau daryti Su
gailesčiu tik jaučiu - Klaidų nėra
kaip ištaisyti.
Laikiausi
aš krypties; Ugdžiausi tvirtą
savo valią, Ir šitaip
aš išties Sau klojau
kelią.
Labai
norėjau viską išbandyti Nespėdavau to
sukramtyti. Su abejonėm
visada Kramčiau ir
spjaudžiau aš tada. Smūgiavo
man, bet aš stovėjau; Taip klojau
kelią.
Šypsojaus
ir verkiau. Ir iš
tiktųjų aš mylėjau. Nudžiūvus
ašaroms,
Ar viską padariau?
Kad ne,
tikrai sakau, Bet klojau
kelią.
Ką reiškia
būti žmogumi? Tai būt
kasdieną savimi. Sakyti tai,
kas žeidžia jus; O ne
parklupusius žodžius. Aš tik
priimdamas smūgius - Sau klojau
kelią!
Toks mano kelias.
Išvertė povils
2016 m. vasario 17 d. |
2016 m. vasario 17 d., trečiadienis
Frank Sinatra. My Way
2016 m. vasario 13 d., šeštadienis
Эдуард Асадов. Я могу тебя очень ждать
Išverčiau Valentino dienai tinkantį aklo poeto eilėraštį. Ačiū Augutei už nuorodą http://www.adme.ru/tvorchestvo-pisateli/ya-mogu-tebya-ochen-zhdat-1183010/
Я могу тебя
очень ждать,
Долго-долго и верно-верно, И ночами могу не спать Год, и два, и всю жизнь, наверно.
Пусть листочки
календаря
Облетят, как листва
у сада,
Только знать бы, что все не зря, Что тебе это вправду надо!
Я могу
за тобой идти
По чащобам
и перелазам,
По пескам, без дорог почти, По горам, по любому пути, Где и черт не бывал ни разу!
Все пройду, никого
не коря,
Одолею любые тревоги, Только знать бы, что все не зря,
Что потом
не предашь в дороге.
Я могу для
тебя отдать
Все, что есть
у меня и будет.
Я могу за тебя принять
Горечь злейших
на свете судеб.
Буду счастьем
считать, даря
Целый мир тебе ежечасно. Только знать бы, что все не зря, Что люблю тебя не напрасно! |
Mylėti tave ir aukotis,
Ir laukti, ir laukti be galo,
Galiu naktimis nemiegoti Gyvenimą visą, ko gero.
Tegul kalendoriaus lapus
Skraidina nenuorama laikas,
Vieną norėčiau pajust,
Kad meilės manosios tau reikia!
Su tavim aš eiti galiu
Kur ledynai akmenis varto,
Ties bedugne, siauru takeliu,
Ar visai kur nėra dar kelių,
Kur ir kipšas nebuvo nei karto!
Nekeikti likimo, žygiuoti,
Iš meilės tave aš renkuosi,
Vieną norėčiau žinoti,
Ar tikrai manęs neišduosi.
Galiu dėl tavęs atiduoti
Ką turiu ir ką dar turėsiu.
Galiu su tavim pakartoti
Karčiausių negandų vėsą.
Man laimė tau dovanoti
Save ir visą po saulę.
Norėčiau tik sužinoti,
Ar tu atsakysi į meilę?
Išvertė povils
2016
m. vasario 12 d.
|
2016 m. vasario 9 d., antradienis
Lėvuo
Dviratis su sėdynėle
prieky
Ir visą kelią
čiauškanti dukrytė
Pora tik kilometrų
Prisiminimai tie
Ir jausmo ašara
Vėsus bet draugiškas
Lėvuo
Ta nuostabi tėvystė
Važiuoju dviračių
taku
Tie patys medžiai
ošia
Tos metų dešimtys
Įsiterpė taip nejučia
Tėvystė veža
povils
Baigtas 2016 m. vasario 9 d.
Baigtas 2016 m. vasario 9 d.
2016 m. vasario 8 d., pirmadienis
Curly Putman. Green, Green Grass of Home
Vertimą skiriu Giedriui Baigiau 2016 m. vasario 8 d.
The old home town looks the same
As I step down from the train And there to meet me is my Mama and Papa
Down the road I look and there runs Mary
Hair of gold and lips like cherries It's good to touch the green, green grass of home
Yes, they'll all come to meet me
Arms reaching, smiling sweetly
It's good to touch the green, green grass of home
The old house is still standing
Though the paint is cracked and dry And there's that old oak tree that I used to play on
Down the lane I walk with my sweet Mary
Hair of gold and lips like cherries It's good to touch the green, green grass of home
Then I awake and look around me
At four gray walls that surround me
And I realize, yes, I was only dreaming
For there's a guard and there's a sad
old padre
Arm and arm we'll walk at daybreak Again I'll touch the green, green grass of home
Yes, they'll all come to see me
In the shade of that old oak tree As they lay me 'neath the green, green grass of home |
Miestelis tas prie kelio
Aš jau gimtoj stotelėj
Ir pasitinka mane Mama ir Tėtis
O štai ir jinai - mieloji Mery
Jos plaukai auksiniai saulėj žėri
Tokia žalia, žalia namų žolė
Pasitinka jie mane
Vėlei aš tame sapne
Tokia žalia, žalia namų žolė
Štai gimtas namas mūsų
Nuo amžiaus kiek aptriušęs
Ąžuolas - manų žaidimų senas draugas
Alėja vaikščioju su savo Mery
Jos plaukai auksiniai saulėj žėri
Tokia žalia, žalia namų žolė
Kai pabundu, esu čia vienas
Ir kameros tos pilkos sienos
Tiktai gražus ir žalias sapnas buvo
Ataidi žingsniai jau, prie durų
bruzdesys
Sargybiniai, nuodėmklausys
Eisime parankėm mes į žolę
Po ąžuolu,- čia jau visi
Kur geriau tu surasi
Atgulti po ta žalia namų žole |
2016 m. vasario 7 d., sekmadienis
Анастасия Дмитрук. Никогда мы не будем братьями
Никогда
мы не будем братьями
ни по родине, ни по матери. Духа нет у вас быть свободными – нам не стать с вами даже сводными. Вы себя окрестили «старшими» - нам бы младшими, да не вашими. Вас так много, а, жаль, безликие. Вы огромные, мы – великие. А вы жмете… вы всё маетесь, своей завистью вы подавитесь. Воля - слово вам незнакомое, вы все с детства в цепи закованы. У вас дома «молчанье – золото», а у нас жгут коктейли Молотова, да, у нас в сердце кровь горячая, что ж вы нам за «родня» незрячая? А у нас всех глаза бесстрашные,
без
оружия мы опасные.
Повзрослели и стали смелыми все у снайперов под прицелами. Нас каты на колени ставили –
мы
восстали и всё исправили.
И зря прячутся крысы, молятся – они кровью своей умоются. Вам шлют новые указания – а у нас тут огни восстания. У вас Царь, у нас - Демократия. Никогда мы не будем братьями. |
povils
2016 m. vasario 7 d.
Niekada nebebūsime
broliai,
Jus perkeitė godūs
vadukai, jų troliai,
Neturite jūs tos laisvos
mūsų dvasios,
Net į įbrolius mums nepanašūs.
Broliais vyresniais save statote -
Mes jaunesni, bet ne
jūsų - matote.
Jūsų tiek daug, bet visi bevingiai. Jūs didžiuliai, mes - iš tikro didingi. Mus spaudžiat... Bet patys vos stenate,
pavydu springdami gyvenate.
Kas yra laisvė – geriau neklausti,
Grandinėm nuo lopšio
sukaustyti.
Jūs tylit. Taip pritariat bailiai,
pas mus gi liepsnoja kokteiliai,
čia verdantis
kraujas atakose,
kam mums tokia giminė
apakusi?
Mūsų akys bebaimiškai spindi,
be jokio ginklo mes pavojingi.
Išaugom, nėra čia ko
baimintis,
visi čia mes
snaiperių laiminti.
Mus budeliai vis klupdė
ant kelių -
tik sukilę įveiksim
jų galią.
Be reikalo tos žiurkės
slepiasi,
vis tiek liks krauju
susitepusios.
Nurodymus naujus jums gabena -
O pas mus čia laužai Maidano.
Caras pas jus, o čia laisvės šuoliai. Ne, niekada mes nebūsime broliai. |
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)