Petrinės

      

Atmintin įspaustas ryškiai

Gimtas kaimas, tie  Leliškiai,

Po Joninių, kiek pakentę,

Švęsdavo didesnę šventę.

Kas tik kilęs nuo Krinčino

Petrines kaip švęsti žino.

Atlaidai pasaulio lygio

Ir kermošiaus čia nestigo.

Prieš šią šventę, ne naujiena,

Alaus savo - pas kiekvieną.

Moterys tik verda, kepa

Ir skaniuosius  tortus tepa.

Kol išauš Petrinių rytas

Visas ūkis sutvarkytas,

Daržai šauniai  prižiūrėti

Ir darželiai nuravėti.

Kiemas jau seniai nušluotas,

Takas smėliu nupudruotas.

Dar iš vakaro merginos

Kaimo kryžių  išdabino.

Pasakysiu jums gražiuoju,

Daug svetelių atvažiuoja.

Penkios seserys iš tolo

Mamos aplankyti, brolio.

Penkios sesės su šeimynom,

Sočiai vaišių prigaminom.

***

Rytas nuostabus birželio

Visi ruošiasi į kelią.

Į bažnyčią jau pats laikas,

Taigi, sėdam į lineiką.

Sudie Sargi, sudie gryčia

Išvažiuojam į bažnyčią.

Iš Leliškių dvi šeimynos

Išdardės tuoj į Krinčiną.

Štai Karobliai vartus kelia

Ruošiasi važiuot į kelią,

Balčiūnai ilgai netrukus

Jau į vieškelį pasuko.

Abi šeimos iš Leliškių,

Tik tarp jų nemažas miškas.

Tarp Karoblių ir Balčiūnų,

Šitaip juk retokai būna,

Taip likimas suderėjo,

Du kart giminė išėjo.

Juozas vedė juodakasę,

O jos brolis Juozo sesę.

Giminystė susipynė,

Kad net ėmė eit lenktynių.

Susipynė genų kodai

Vaikų radosi vienodai.

Ir dažnai kaimynai klausė,

Kuris vaikas kam priklausė.

***

Baigės mišios, į šventorių

Visi žmones traukia oriai.

Susiėję visi ošia,

Šiandien juk dar ir kermošius.

Niekas neskuba namolio -

Giminės iš tolo moja.

Štai šventoriuje prie tako

Šeimos dvi iš Skamarakų.

Elenytė ir Grasytė,

Vyrai, atžalos jų švyti.

Štai Pranutė Berklainėlių

Ranką pamojuot pakėlė.

Susirinkę visi pyška

Pas Karoblį į Leliškius.

***

Į gimtinę brangią savo

Penkios sesės suvažiavo,

Aplankyti mamunytės -

Visos penkios Karoblytės.

O Paliūtė Vabalnyko

Pėsčiomis pas mamą vyko,

Ne viena, visa šeimyna.

Kelią šį jie puikiai žino.

Penkios sesės su šeimynom,

Kiek kuri čia  jų augina.

Tuoj pas mamą sugužėjo

Ir ilgai, ilgai kuždėjos.

Taip laukti svečiai, be galo,

Prašom, prašome už stalo.

Pakalbėti, pabendrauti

Ir alučio paragauti.

Kitais metais, kaip kad būna,

Susitiksim pas Balčiūną.

***

O po švenčių, po Petrinių

Dalgiai kviečia  į lenktynes.

povils 

2016 vasario 23 d.

Kovo 11-oji

Kokiais vardais tave vadinti,

Kad sugebėjai tu atgimti,

Kaip Feniksas iš pelenų.

Aš su tavim, mana šalie, einu.

Šlovė garbìngieji išminčiai!

Sparnus jūs suteikėt tai laisvės minčiai

Ir šalį išvedėt kraštu bedugnės,

Per  pragaro kerus  ir ugnį.

Kaip neregį  jūs vedėt savo šalį,

Tik genijų valia taip gali.

Tad raskitės nauji, pareiškit valią

Nušvieskit tautai  aiškų kelią.

Gerbiu ir tuos, kas nesuprato,

Stebėjo, laukė, dairės pasimetę.

Jie paprasti, jie mūsų gėlės,

Tokios, kaip Juro klausimėly.

Blogiau su tais , kurie prarado,

Kuriems neliko laikinai   parado,

Bet vargas mums visiems, ilgai netrukus,

Šitie ir  vėl  visi į valdžią įsisuko.

Ilgai politikų parodijos

Gyvenimą gerokai nuodijo.

Nauji išminčiai, ką jūs veikiat,

Juk jūsų tautai šitaip reikia,

Žmonėms neleiskit pasimesti,

Padėkite jiems kelią rasti.

Bet Liẽtuva, tu man vis tiek graži,

Juk be tavęs aš niekas, dievaži.

Kitos tėvynės man nereikia, ne -

Aš kaip inkliuzas tavo gintarè.

povils

2016 m. kovo 8 d.

Nuliniai orai

Nykus niekingas laikas,

Žiema pastipus guli.

Ir termomètras lyg pakvaišęs

Vis rodo tą prakeiktą nulį.

Žiema pastipus, o gal miega,

Bet kūnas jos be dvasios

Dar drybso sau, tik jau be sniego.

Kada pavasarėlis  rasis?

O jis nuo pernai dar paliegęs,

Jėgų vis neatgauna.

Ir pabaigos žiemos besniegės

Vis lauks florà ir fauna.

Gamta visa aplinkui pasimetus,

Nežino verkti jai ar juoktis.

Ta pilkuma kiek akys mato,

Kas darosi, imi jau nenutuokti.

Tik kartais saulė kaip pro rėti

Pažvelgia. Kalta juk aplinka...

Kaip tam pavasariui padėti,

Kad gamtoje būtų tvarka?

Kur kas geresnis laikas,

Kai viskas keičias, juda, žvanga.

Dabar savaitėm laikosi

Gėdingas tas cugcvangas.

povils

2016 m. kovo 6 d. 

Cugcvangas – padėtis šachmatuose, kai bet kuriam darant ėjimą, pablogėja jo padėtis.

Lėvuo

Dviratis su sėdynėle prieky

Ir visą kelią čiauškanti dukrytė

Pora tik kilometrų

Prisiminimai tie

Ir jausmo ašara

Vėsus bet draugiškas Lėvuo

Ta nuostabi tėvystė

Važiuoju dviračių taku

Tie patys medžiai ošia

Tos metų dešimtys

Įsiterpė taip nejučia

Tėvystė veža

povils

Baigtas 2016 m. vasario 9 d.