Joninės

Vasara jau išsišiepus:

Kvepia žolės, žydi liepos.

Kai jau baigiame birželį

Žydi kvepia kas tik gali.

Naktimis per Šventą Joną

Miškuose išvysi moną.

Rasi Jono vabalėlių

Stebuklingų žiburėlių.

Jono vabalėliai

Šviečia kaip pašėlę,

Varsto jautrią širdį

Kupidono strėlės.

Jono vabalėliai

Po paparčiais šviečia,

Porytes ieškoti

Saldumynų kviečia.

Nors paparčio žiedas

Laimę rasti žada,

Ne viena nutyli

Naktį ką prarado.

* * *

Šiąnakt palei šoną

Būtina  turėti Joną,

Jei ne Joną, tai Janiną -

Šią teisybę visi žino

Jų yra dar vienas kitas,

Nors tiesa, kad deficitas.

Kam nėra – baisus dalykas,

Joninės tokiems gerokai dykos.

Kas neturi - kaip našlaičiai

Šventėj jaučias prašalaičiai,

Gailisi tada po laiko -

Nedavė to vardo vaikui

Jonai ir Janinos

Patys puikiai žino,

Jie mums reikalingi,

Faktas čia kaip blynas.

* * *

Bet kokiu oru

Giedra ar lyja

Jonines švenčia

Pusė žmonijos.

Lietuvos Seimas

Nutarė oriai:

Jonines švęsti

Ilgai, padoriai!

Tad visus darbus

Stumiam į šoną,

Einame sveikint

Janiną, Joną.

Geriam šampaną

Geriame vyną,

Tostai už Joną

Ir už Janiną.

* * *

Miestai, miesteliai

Nuo jų vardus gavo

Turi jie Jonavą -

Sostinę savo.

Daug, oi daug metų,

Taip prisakytą,

Jonines švęsti

Reikia lig ryto.

Jonines švęsti,

Užkurti laužą,

Šitų taisyklių

Niekas nelaužo.

Jeigu ne laužą

Nors mažą ugnelę,

Ar tą balionėlį

Ugnelė kur kelia.

Ąžuolo lapų

Vainiką pina,

Pagerbia Joną,

Puošia Janiną.

povils

2014 birželio 23 d.