Мы стареем не от старости
|
Mes senstame ne nuo senatvės Ir metų pragyventų. Senstam beieškodami pilnatvės Tarp nuodėmės ir švento.
Nuo ilgesio ir primesto likimo, Gyvavimo be išeities, Nuo meilės, kaip kokio žaidimo Ir nuo kasdienės sumaišties.
Nuo rūpesčių gausos, kaip kandžių, Dienų juodų, kurios nemielos Senstame pralenkę savo amžių, Nes mums išdžiūsta sielos.
Eilėraštis išverstas pusbrolio Jono prašymu |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą