2017 m. vasario 7 d., antradienis


Сергей Есенин
*** 

Только я забыл, что я крестьянин,
И теперь рассказываю сам,
Соглядатай праздный, я ль не странен
Дорогим мне пашням и лесам.

Словно жаль кому-то и кого-то,
Словно кто-то к родине отвык,
И с того, поднявшись над болотом,
В душу плачут чибис и кулик.



Šitą kaimą, kur laukai, kur raistas,
Palikau seniai, visiems laikams,
Prašalaitis aš, toksai be galo keistas
Šiems brangiems arimams ir miškams.

Tartum čia kažkas manęs gailėtų,
Be tėvynės aš, visai bedalis,
Gal dėl to, pakilę virš laukų pelkėtų,
Sielon  rauda pempė ir oželis.

Išvertė povils

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą