2016 m. balandžio 3 d., sekmadienis

F. Tiutčevas. Pavasario griaustinis

Ф. И. Тютчев
Весенняя гроза

Люблю грозу в начале мая,
Когда весенний, первый гром,
Как бы резвяся и играя,
Грохочет в небе голубом.

Гремят раскаты молодые!
Вот дождик брызнул, пыль летит...
Повисли перлы дождевые,
И солнце нити золотит...

С горы бежит поток проворный,
В лесу не молкнет птичий гам,
И гам лесной, и шум нагорный 
Все вторит весело громам...

Ты скажешь: ветреная Геба,
Кормя Зевесова орла,
Громокипящий кубок с неба,
Смеясь, на землю пролила!



Aš gegužė̃s audroj laimingas -
Griaustinis pirmas  nesiliauja,
Toksai padūkęs ir žaismingas,
Jis mėlynam danguj triukšmauja.

Jaunatviški trenksmai dangaus!
Pirmi lašai pakėlė dulkes...
Sutvisko perlai iš lietaus,
Auksinės saulės sruogos smulkios.  

Pakalnėn srautas pasileido,
Miške netyla paukščių trėlės,
Ir miško ir upokšnio aidas -
Linksmai griaustiniui taria vėliai...

Gal tai išdykus deivė Hebė,
(Ją gi dievus  vaišinti skyrė)
Nektarą,  kur žaibùs įžiebia,
Į žemę taip juokais išpylė !
   
Išvertė povils,  2016  balandžio 2 d.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą