Kokiais
vardais tave vadinti,
Kad sugebėjai
tu atgimti,
Kaip Feniksas
iš pelenų.
Aš su tavim,
mana šalie, einu.
Šlovė garbìngieji
išminčiai!
Sparnus jūs
suteikėt tai laisvės minčiai
Ir šalį išvedėt
kraštu bedugnės,
Per pragaro kerus ir ugnį.
Kaip neregį
jūs vedėt savo šalį,
Tik genijų
valia taip gali.
Tad raskitės
nauji, pareiškit valią
Nušvieskit
tautai aiškų kelią.
Gerbiu ir tuos, kas nesuprato,
Stebėjo,
laukė, dairės pasimetę.
Jie paprasti,
jie mūsų gėlės,
Tokios, kaip
Juro klausimėly.
Blogiau su
tais , kurie prarado,
Kuriems neliko
laikinai parado,
Bet vargas
mums visiems, ilgai netrukus,
Šitie ir vėl visi į valdžią įsisuko.
Ilgai politikų
parodijos
Gyvenimą gerokai
nuodijo.
Nauji išminčiai,
ką jūs veikiat,
Juk jūsų
tautai šitaip reikia,
Žmonėms
neleiskit pasimesti,
Padėkite
jiems kelią rasti.
Bet Liẽtuva,
tu man vis tiek graži,
Juk be
tavęs aš niekas, dievaži.
Kitos
tėvynės man nereikia, ne -
Aš kaip
inkliuzas tavo gintarè.
povils
2016 m. kovo 8 d.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą